Vabzdžių įkandimai: ką daryti ir kaip apsisaugoti?

Erkės

Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritį. Lietuvoje erkės dažniausiai platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga įkandus infekuotai erkei. Erkiniu encefalitu taip pat galima užsikrėsti vartojant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Ne visos erkės yra užsikrėtusios, o ir pastarosios ne visada spėja perduoti ligų sukėlėjus, tad pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia kuo skubiau ją ištraukti. Prieš traukdami nenaudokite riebalų ar kitų medžiagų – dėl pašalinių dirgiklių suintensyvėja erkės mityba. Traukdami pincetu erkės nesukite į skirtingas puses, o traukite staigiu judesiu. Erkės straubliukas turi mažų kabliukų, kurių pagalba įsitvirtina odoje, todėl pašalinus erkę, straubliukas gali likti odoje. Pašalinus erkę, įkandimo vietą dezinfekuokite. Į laboratoriją vežti atlikti ištrauktos erkės tyrimų neverta. Efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo šios erkės, jei ji ir buvo infekuota, nėra.

Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų?

Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Erkinio encefalito vakcinos patikimumas siekia iki 98 proc. Vaikus galima skiepyti nuo 1 metų. Taip pat labai svarbu imtis kitų prevencinių priemonių:

• Dėvėti tinkamus drabužius. Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais. Viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglunda prie riešų, kelnių klešnės taip pat turėtų būti gerai prigludusios prie kūno, t.y. sukištos į kojines arba batų aulus. Galvą patariama apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.
• Rekomenduojama naudoti repelentus (erkes atbaidančias medžiagas). Jais apipurkšti atviras vaiko kūno vietas (veidą, kaklą, rankas) bei gamtoje dėvimus drabužius. Prieš naudodami repelentus, įsitikinkite, ar juos galima naudoti mažiems vaikams.
• Grįžus iš gamtos reikėtų gerai apžiūrėti kūną.
• Vilkėtus drabužius rekomenduojama pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės greitai žūsta). Vartokite tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus. Virinant pieną virusas žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.

Bitės, širšės

Bičių ir širšių įgėlimai gali iš karto sukelti patinimą, paraudimą ir skausmą. Patinimo viduryje galite pastebėti įgėlimą arba įdubimą. Bitės ir širšės dažniausiai aptinkamos prie gėlių, krūmų, iškylų vietose ir paplūdimiuose.

Kaip elgtis įgėlimo atveju?

• Skubiai pašalinkite bitės geluonį, nes iš jo dar kurį laiką sunkiasi nuodai. Geluonį traukite atsargiai, nespausdami pirštais ar pincetu (suspaudus geluonį, į organizmą gali patekti dar daugiau nuodų), bet braukdami plastikine kortele ar bukuoju peilio geležies kraštu.
• Įkandimo vietą šaldykite vandeniu arba ant jos uždėkite šaltą ledo kompresą (tiks ir šaldiklyje šaldyti maisto produktai), kurį laikykite mažiausiai 10 minučių. Nedėkite ledo tiesiai ant odos, naudokite ploną audeklą, kad oda nenušaltų.
• Įgeltą ranką ar koją pakelkite – sumažės tinimas, jo sukeltas tempimas ir skausmas.

Įgėlus vabzdžiui (nesvarbu, ar tai - širšė, ar bitė ar koks kitas vabzdys), nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei:

• Patinimas, sklindantis nuo įgėlimo vietos, labai išplinta, pvz., apima abiejų rankų, kojų sąnarius;
• Po įgėlimo į ranką ar koją pradeda tinti veidas, gerklė (kimsta balsas);
• Įgelta į veidą arti akies, į liežuvį ar kitą burnos vietą;
• Jei įgėlimo vietos patinimas nemažėja 1–2 paras (infekcijos tikimybė).

Anafilaksinis šokas - pavojus gyvybei

Anafilaksinis šokas yra sunki alerginė reakcija, sutrikdanti viso organizmo veiklą ir kelianti pavojų gyvybei. Anafilaksinės reakcijos metu į kraują išskiriamos cheminės medžiagos, kurios plečia kraujagysles ir siaurina kvėpavimo takus. Staigiai mažėja arterinis kraujo spaudimas, sutrinka kvėpavimas. Gali patinti liežuvis ir gerklė, todėl padidėja deguonies trūkumo rizika, vaikai neretai praranda sąmonę. Bėrimas gali išplisti į kitas kūno vietas, pradeda mušti karštis, atsiranda nerimas, ima niežėti padus, delnus, viso kūno odą. Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms sekundėms ar minutėms po vabzdžio įgėlimo, tačiau gali atsirasti ir vėliau (paprastai per 2 valandas).

Ištikus anafilaksijai, svarbi kiekviena minutė, tad nedelsiant kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Skruzdėlės

Ugninių skruzdėlių įkandimai iš karto nudegina ir sukelia skausmą. Aplink patinusią vietą galite pastebėti drumsto skysčio. Jei jūsų vaikas turi dešimtis ugninių skruzdžių įkandimų, jam gali tekti kreiptis į gydytoją. Ugninės skruzdėlės gyvena ganyklose, pievose, vejose ir parkuose.

Uodai

Uodų įkandimai gali nesukelti tiesioginių problemų, tačiau įkandimai vėliau būna raudoni, patinę ir niežtintys. Uodai paprastai veisiasi prie vandens, juos traukia ryškios spalvos ir kvapai.

Svarbiausias patarimas: nepaisant aplink dūzgiančių ir ropojančių vabzdžių, būkite gamtoje saugūs ir pasiruošę ne tik netikėtiems įgėlimams, bet ir smagiems žaidimams ir iškyloms gamtoje.