Vaikas karščiuoja? Kaip numušti temperatūrą vaikui?

Kas sukelia karščiavimą?

Pirmiausia, verta išsiaiškinti ir susitarti, kas gi yra karščiavimas. Taigi, karščiavimas – tai natūrali organizmo reakcija, kai pakyla organizmo temperatūra. Tai gali lemti labai daug įvairių priežasčių, bet dažniausiai dėl padidėjusios vaikų organizmo temperatūros kalti infekcijų sukėlėjai – virusai ir bakterijos.

Kokia yra sveiko vaiko kūno temperatūra?

Sveiko žmogaus organizmo temperatūra gali varijuoti nuo 36,2 iki 37,5 ⁰C. Tai priklauso nuo įvairių veiksnių tokių kaip amžius, kūno masė, aplinkos temperatūra, temperatūros matavimo būdas ir pan. Paprastai suaugusiųjų ir vaikų temperatūra matuojant pažastyje neviršija 37,0⁰C, o kūdikių, ir ypač naujagimių temperatūra gali būti ir virš 37,0⁰C. Kai temperatūra viršija 37,5⁰C, laikome, kad žmogus karščiuoja.

Kada “mušti” temperatūrą vaikui?

Tai, kad organizmo temperatūra pakilo, dar nereiškia, jog reikia kuo greičiau ją numušti. Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija, taip organizmas natūraliai kovoja su infekcijomis – virusais ir bakterijomis. Padidėjus kūno temperatūrai, prasideda įvairios imuniteto reakcijos, kraujo ląstelės kovoja su į organizmą patekusiais virusais, juos žudo, organizme gaminamos įvairios medžiagos, tokios kaip prostaglandinai ir interferonai, kurie padeda kovoti su mikrobais. Didesnėje temperatūroje, virusai netenka invazinių savybių.

Taigi, jei žmogus, jaučiasi gerai, turi jėgų, galima leisti organizmui pačiam kovoti su infekcija. Temperatūros mažinti nebūtina tol, kol ji nesiekia 38,5⁰C, nebent vaikas jaučiasi labai prastai, karščiavimas trunka ilgai arba labai retai, bet pasitaiko, kad mažiems vaikams ar kūdikiams prasideda traukuliai. Tuomet jau būtinai reikia mušti temperatūrą, nors ji ir nesiektų 38,5⁰C.

Ką daryti, kai vaikui pakyla temperatūra?

Yra nemažai nemedikamentinių temperatūros mažinimo metodų.

• Pirmiausia ir svarbiausia, kad vaikas gautų pakankamai skysčių, kadangi negaunant adekvataus kiekio skysčių net ir vaistai gali neveikti taip, kaip iš jų tikimės. Karščiuojant ir prakaituojant prarandama daug daugiau organizmo skysčių nei įprastai. Taip organizmas natūraliai vėsta, todėl privalome jam padėti papildyti skysčių atsargas. Svarbu priminti atsigerti ir girdyti vaiką dažniau nei įprastai. Geriausias skystis - vanduo, taip pat šiltos arbatos, o kūdikiams - motinos pienos.

• Taip pat galima taikyti fizines šaldomąsias priemones: vaiką nurengti (kai labai aukšta temperatūra), dėti vėsinančius kompresus ant blauzdų. Nerekomenduojama vaikų trinti spiritu, kadangi tai nėra efektyviau nei tiesiog trinti kūną rankšluoščiu, suvilgytu 30-32 ⁰C vandeniu, ir yra didelė rizika, kad per odą į vaiko organizmą pateks alkoholio.

Vaistai nuo karščiavimo

Kai organizmo temperatūra didesnė nei 38,5⁰C ir kai vaikas dėl to jaučia diskomfortą, tuomet fizines šaldomąsias priemones reikėtų derinti su vaistais. Vaikams tinkamiausi du vaistai – paracetamolis ir ibuprofenas. Aspirinas ir analginas vaikams neskiriami dėl galimų sunkių nepageidaujamų reiškinių. Šių medikamentų galima įsigyti įvairių formų (rektalinių žvakučių, sirupų bei tablečių) priklausomai nuo to, koks vaiko amžius ir kokia forma patogiausia. Paracetamolis tinka nuo 1 mėnesio, o ibuprofenas rekomenduojamas nuo 6 mėnesių amžiaus. Paracetamolis pradeda veikti greičiau, bet veikia trumpiau, o ibuprofenas pradeda veikti vėliau, tačiau jo poveikis trunka ilgiau.

Svarbu tinkamai dozuoti šiuos vaistus. Pateikiame lentelę su vaistų dozavimu.

Labai svarbu, kad būtų vartojama pakankama dozė atsižvelgiant į vaiko svorį. Vartojant per mažas dozes arba suvartojant per mažai skysčių, vaistų efektyvumas mažėja.

Jei kūdikiui iki 6 mėnesių, vartojant vaistus nuo karščiavimo, simptomai išlieka ilgiau negu parą arba jei vartojant vaistus, būklė sunkėja, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Jei vyresniam nei 6 mėnesių kūdikiui ar vaikui, vartojančiam šiuos vaistus simptomai išlieka ilgiau nei tris paras arba jei vartojant vaistus, būklė sunkėja, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Svarbu paminėti, kad šie vaistai yra skiriami ne tik esant karščiavimui, o taip pat kaip uždegimą ir skausmą slopinantys vaistai. Tad jei vaikas nekarščiuoja, o jam skauda galvą ar pilvą, o gal skausmingai dygsta dantys, nereikia laukti kol pakils temperatūra, galima vienkartinai duoti šių vaistų atsižvelgiant į vaiko svorį ir taip palengvinti skausmą.

Ką daryti, kai temperatūra kyla dažniau?

Jei temperatūrą mažinti reikia dažniau nei kas 6 valandas, šiuos du vaistus galima vartoti pakaitomis, bet neviršijant leistinų paros dozių. T.y. jei praėjus 3-4 valandoms po kurio nors vaisto vartojimo temperatūra vis dar laikosi aukšta, galima vartoti kitą vaistą. Griežtai negalima viršyti maksimalios paros dozės: paracetamolio - mažiems vaikams ne daugiau 60 mg/kg, pradinukams ne daugiau 1g/parą, o vyresniems ne daugiau 2 g/parą; ibuprofeno - jaunesniems nei 12 metų amžiaus vaikams maksimali dozė 40 mg/kg, o 12 metų ir vyresniems – 1200 mg. Suvartojus didesnę nei maksimali dozę būtina kreiptis į gydytoją.

Pabrėžiame, kad labai svarbu vaikui karščiuojant užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių, kadangi priešingu atveju, net ir vaistų poveikis bus nepakankamas.